1 TEMA

 

 

 

Informatikos termino kilmė ir apibrėžimai

 

Informatika, tai automatizuotas informacijos apdorojimas arba informacijos apdorojimas kompiuteriu (pranc. - informatique). Informatika – mokslas apie kompiuterius (angl. – computer science). Terminas informatika atsirado Prancūzijoje septintame dešimtmetyje, t.y šį terminą 1966 m. pirmoji patvirtino Prancūzijos Mokslų Akademija. 1968 metais jį pradėjo naudoti vokiečiai, austrai, rusai ir kitos šalys. Nuo tada, atėjęs iš rusų kalbos, šis terminas naudojamas ir Lietuvoje. 

Informatikos objekto ribos nėra griežtos ir šį terminą įvairūs šaltiniai apibrėžia labai įvairiai. Informatika – tai mokslo sritis nagrinėjanti informacijos savybes bei struktūrą taip pat informacijos sukūrimo, kaupimo, saugojimo, apdorojimo, perdavimo, panaudojimo procesus bei metodus ir priemones jiems sukurti, atlikti.

Informatika kaip atskira žmogaus veiklos sritis susiformavo kompiuterinės technikos išsivystymo dėka. Todėl pastaruoju metu informatika traktuojama kaip žmogaus veiklos sritis, susijusi su informacijos apdorojimu, naudojimu ir perdavimo procesais kompiuteriu bei telekomunikacijos priemonių pagalba.

Informatikos apibrėžimai:

Informatika – tai mokslas apie informaciją, jos kaupimą, saugojimą, perdavimą ir, svarbiausia, apdorojimą.

Informatika – tai mokslas apie informacijos apdorojimą kompiuteriu taikant modernias informacines priemones.

 

 

Informacija, duomenys, žinios

 

Informatikos negalima įsivaizduoti be pagrindinio jos išteklio informacijos. Kas tai yra informacija? Norėdami atsakyti į šį klausimą, mes turime išsiaiškinti kuria prasme yra laukiamas atsakymas. Informaciją galime apibrėžti įvairiomis prasmėmis, t.y. bendrąja, filosofine, komunikacine, ekonomine ir pan.

Terminas informacija kilęs iš lotynų kalbos, o tai reiškia išaiškinimą, išdėstymą, supažindinimą.

Bendrąja prasme:

Informacija – tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (aplinkos reiškinius, visuomenes procesus, techninius objektus ir kt.) ir jų tarpusavio ryšius. Vartotojo požiūriu šios žinios turi būti suprantamos, priimtinos ir naudingos.

Filosofine prasme: 

Informacija – objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda.

Informacija – tai žmogaus suvoktas objekto turinys.

Informacija – tai realaus pasaulio atspindys.

Komunikacine prasme:

Informacija – tai žinios, kurias galime perduoti, priimti ir įsiminti.

Informacija – tai žinios, perduodamos vienu asmenų kitiems žodžiu arba žiniasklaidos priemonėmis: per spaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuteriu tinklus.

 

Ekonomine prasme informacija turi savybių,  būdingų kitiems ištekliams, t.y., ją galima pirkti, parduoti, apdoroti. Ji aktyviai naudojama vertę kuriančiuose procesuose. Ekonominė informacija susijusi su materialinių gėrybių bei paslaugų gamybos, paskirstymo bei mainų procesais. Ekonominė informacija – tai informacija, kuri atspindi socialinius, ekonominius procesus ir naudojama šiems procesams ir žmonių kolektyvams valdyti tiek gamybinėje tiek negamybinėje sferose.

Informacijos apibrėžimuose greta termino informacija dažnai naudojami terminai žinios, duomenys. Taigi, kas yra žinios? Žinios – tai idėjų, taisyklių, instinktų bei procedūrų kombinacija, kurių dėka atliekami atitinkami veiksmai bei priimami sprendimai. Žinios nėra visiškai tas pats, kas ir informacija. Informacija yra apibrėžiama per žinias. Lentelėje pateikti pagrindiniai skirtumai tarp žinių ir informacijos.

Lentelė 1

Informacija

Žinios

Informacija paprastai nesiejama su konkrečiu žmogumi, ji – objektyvi.

Žinios dažniausiai siejamos su konkrečiu žmogumi, jos – subjektyvios.

Informacija – pirminis produktas, ji žaliava žinioms.

Žinias žmogus kuria iš gaunamos informacijos.

Informacija tampa žiniomis tuomet, kai to nori žmogus, kai ją priima ir suvokia.

Žinios virsta informacija bendraujant – komunikacijos procesuose.

 

Duomenys – tai tam tikru būdu, ženklais, jų sekomis, paveikslėliais, garsais išreikšti faktai, kurie gali būti arba nebūti reikalingi, atitinkamam tikslui pasiekti ar darbui atlikti.  Kitaip tariant, duomenys, tai kompiuteriuose laikoma ir apdorojama informacija.

Duomenis suprantame kaip tam tikrus požymius ar užrašytus stebėjimus, kurie dėl tam tikrų priežasčių nėra naudojami, o tik saugomi. Tik tuo atveju kai pasitaiko proga šiuos duomenis panaudoti tam, kad sumažinti nežinią apie tam tikrą objektą ar reiškinį, jie virsta informacija. Todėl galima sakyti, kad informacija yra išanalizuoti duomenys, kurių forma ir turinys yra skirti ir tinkami naudoti, o konkretus vartotojas, interpretuodamas šiuos duomenis jiems suteikia specifinę jam žinomą prasmę. Duomenis paverčiant informacija, jiems suteikiamas turinys ir forma, kurie reikalingi ir patogūs informacijos vartotojui iš informacijos kurti žinias. 

 

Duomenys – informacija – žinios. Žinias naudojamos duomenims apdoroti ir taip versti juos į informaciją. Vadinasi, informacija siaurąja prasme, būtų antrinis produktas, duomenys – pirminis, o žinios – instrumentarijus, kurio pagalba duomenys yra apdorojami ir paverčiami informacija. Žmonės įvertina informaciją, priima sprendimus, atlieka veiksmus. Sprendimų ir veiksmų rezultatai didina žinias, kurios bus panaudotos vėliau ( taip kaupiamas patyrimas):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Informacijos klasifikavimas

 

          Norint ką nors klasifikuoti, būtina nustatyti būdingus klasifikuojamo objekto požymius. Informaciją dažniausiai klasifikuojama pagal ją teikiančius šaltinius ir jos apdorojimo būdus.

         

Pagal gavimo šaltinius:

ü             Elementarioji informacija – tai vienos fizinės (negyvos) informacijos sistemos poveikis kitai, tiek negyvai, tiek gyvajai.

ü             Genetinė informacija – tai sudėtinga informacijos rūšis, ją perduoda visi organizmai.

ü             Biologinė informacija – ją  perduoda visi gyvieji organizmai. Tai įvairūs fiziologiniai pojūčiai, signalai – skausmas, alkis, temperatūra ir pan.

ü             Socialinė (kompiuterinė) informacija  - tai tokia informacija, kurią skleidžia bei vartoja žmogus arba visuomenė. Kompiuterinės informacijos šaltininis yra žmogaus sukurtas prietaisas. 

 

Pagal apdorojimo būdus:

ü             Tekstinė (simbolinė) informacija – tai įvairių kalbų abėcėlės, skaitmenys bei specialūs ženklai , užkoduoti ASCII arba UNICODE kodais.

ü             Skaitmeninė (skaičių) informacija – tai sveikieji, realieji įvairaus ilgio (tikslumo) skaičiai bei loginės reikšmės.

ü             Vaizdinė (grafinė) informacija -  tai vektoriniu ar rastriniu būdu užkoduoti paveikslai, brėžiniai.

ü             Video informacija – tai įvairiais būdais užkoduoti ir suglaudinti judantys vaizdai (filmai).

ü             Garsinė (audio) informacija – tai įvairiais būdais užkoduotas ir suglaudintas garsas.

 

 

Informacijos savybės. Ekonominės informacijos ypatybės, kiekio (apimties) vienetai

 

Bendrosios informacijos savybės:

1.    Informacijos pokyčiai (senėjimas, nuvertėjimas) bėgant laikui.

2.    Informacijai netinka adityvumo (sudėties) principas, t.y., jei gausime tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių, jos nebus dvigubai daugiau.

3.    Informacijai netinka komutatyvumo (perstatymo) principas, t.y. jei apdorojama informacija A, o po to informaciją B, tai gauti rezultatai gali nesutapti su rezultatais, jei pirmiau apdorosime informaciją B, o po to - A.

4.    Informacijos turinys nepriklauso nuo jos saugojimo būdų (laikmenų), taip pat nuo pateikimo formos.

 

Bendrieji informacijos dėsniai:

Informacija yra valdoma tam tikru dėsnių – esminių sąryšių, glaudžiai susijusių su informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie tris informacijos dėsnius:

ü             informacijos kiekio augimas (Informacijos sparčiai gausėja);

ü             informacijos senėjimas (Informacija sensta: ji atsiranda būna ir pranyksta. Dažnai ne visa sunyksta, o tampa žiniomis kitai pakopai);

ü             informacijos sklaida (Informacijos sklaidos dėsnį 1934 m. suformulavo anglų mokslininkas S.Bredfordas. Informacija išsisklaido – tik apie pusę jos paskelbiama tos srities leidiniuose).

 

Ekonominės informacijos savybės.

Informacija turi specifinių savybių vienaip ar kitaip svarbių su ja dirbantiems vartotojams. Galimybė efektyviai panaudoti informaciją priklauso nuo įvairių jos kokybės rodiklių.

Naudingumas. Jį lemia tokios charakteristikos kaip informacijos aktualumas, kokybė, prieinamumas, pateikimo forma. Informacijos nauda pirmiausia pasireiškia per jos aktualumą – savybę, kuri nusako, kiek konkreti informacija konkrečiu laiko momentu reikalinga vartotojui. Aktualumas nėra pastovi informacijos savybė laiko atžvilgiu.   

Informacijos pilnumas nusako, ar pakankamai turima informacija aprašo tam tikro objekto ar reiškinio esmę. Jei sakome, kad informacija yra pilna, tai reiškia, kad ji turi minimalų bet pakankamą teisingam sprendimui priimti rodiklių rinkinį. Informacijos pilnumas susijęs su jos prasminiu turiniu bei vartotojiškomis savybėmis. Valdymo informacija gali būti nepakankama, normalaus pakankamumo ir perteklinė. Tiek nepakankama, tiek perteklinė informacija mažina sprendimų priėmimo efektyvumą.

Informacijos savalaikiškumas rodo, kaip informacijos gavimo momentas sutampa su jos poreikio momentu. Savalaikiška informacija turi būti gauta ne vėliau nustatyto laiko, kuris yra suderintas su tam tikro uždavinio sprendimo laiku. Ši charakteristika ypač svarbi informacijai, kuri naudojama priimant strateginius ir taktinius valdymo sprendimus, kaip būtent greita ir pagrįsta reakcija į pasikeitusias veiklos sritis. Taip pat ši charakteristika labai svarbi operatyvios veiklos informacijai. Kai reikiama kaip galima greičiau pranešti apie įvykusį nuokrypį nuo normalios procesų eigos.

Informacijos tikrumas (teisingumas) susijęs su jos atrinkimo ir formavimo teisingumu, siekiant kuo tiksliau pavaizduoti objekto savybes. Rodo, kiek informacija atitinka objektyvių ją nusakomų valdymo situacijų, kuriose priimami atitinkami sprendimai, charakteristikas. Šią savybę galima formalizuoti, nusakant maksimaliai leistiną klaidų skaičių. Pavyzdžiui, informacijos tikrumo lygis 99,5 % rodo, kad iš 1000 informacijos vienetų 5 gali būti klaidingi.

Informacijos reikšmingumas yra specifinė savybė, priklausanti nuo vartotojo. Tai kas vienam asmeniui atrodo reikšminga, kitam asmeniui gali būti beprasmiais duomenimis. Vienos dalykinės srities informacija gali nieko nesakyti kitos srities specialistui. Jeigu pačią informacija kai kurie vartotojai gali neteisingai suprasti, tuomet ji nebus nei reikšminga nei naudinga.

 

Ekonominės informacijos ypatybės.

ü             Kieti” duomenys ( hard data) - turintys formalų pavidalą, formą, laikmeną bei vieną prasmę – pvz., prekės kodas, kaina, kliento pavardė, adresas, banko rekvizitai ir t.t. Saugomi formaliose informacinėse sistemose.

ü             „Minkšti” duomenys ( soft data) - neformali, intuityvi arba euristinė informacija, gaunama neformaliais kanalais – asmeniškai bendraujant, per žiniasklaidos priemones, mokantis bei lavinantis.

ü             Ekonominei informacijai budingos matematiškai nesudėtingos apdorojimo procedūros, tačiau gana sudėtingos apdorojamų duomenų struktūros, taip pat dideli apdorojamų duomenų kiekiai.

Nepaisant gausėjančių informacijos vaizdavimo formų (trimatė ir dinaminė grafika, animacija, hipertekstas ir t.t.), ekonominėje informatikoje vyrauja simbolinis duomenų pateikimo pavidalas.

 

Ekonominės informacijos matavimo vienetai.

Pastaruoju metu galima pastebėti audringą duomenų vaizdavimo formų kompiuteryje vystymąsi. Čia galima paminėti trimatę ir dinaminę grafiką, kompiuterių animaciją ir virtualią realybę. Tačiau ekonominėje informatikoje iki šiol dominuoja simbolinis duomenų pateikimo pavidalas. Taigi ekonominėje informatikoje duomenys užrašomi simboliais. Vartotoją paprastai domina tokie ženklų deriniai, kurie turi ekonominę prasmę.

Nors informacija yra nemateriali jos kiekis ir apimtys turi būti kokiu nors būdu išmatuotos ir įvertintos. Toks įvertinimas reikalingas daugeliu atžvilgiu: įvertinant informacijos srautų savybes, nustatant informacinių technologijų pajėgumus, galiausiai atsiskaitant už informacines paslaugas. Vartotojo aplinkoje ir vidiniuose kompiuterio informacijos procesuose struktūriniai informacijos vienetai yra skirtingi. Vartotojo aplinkoje dažniausiai naudojami tokie informacijos vienetai: rekvizitai, rodiklis, įrašas, failas, pranešimas ir duomenų bazės.

Rekvizitas arba pavienis duomuo – tai logiškai nedalomas informacinės visumos elementas (pvz.: mėnuo, pavardė, kiekis). Skiriami:

o        Rekvizitai požymiai

o        Rekvizitai pagrindai

          Rekvizitas požymis savo reikšme apsprendžia kokios nors veiklos aplinkybes (pvz.: kada įvyko – mėnuo; kur įvyko - vieta). Rekvizito pagrindo reikšmė – apspręsti kokios nors veiklos dydį (pvz.: parduotą kiekį, pervestą pinigų sumą).

Vienas rekvizitas pagrindas su keliais jį charakterizuojančiais rekvizitais požymiais sudaro rodiklį. Pavyzdžiui, studento X surinktų balų skaičius per vieną semestrą (kas, kiek, kada). Iš rekvizitų sudaromi įrašai. Skirtingi rekvizitai, esantys įraše, drauge apibūdina kokį nors ūkinį veiksmą, reiškinį.

          Vienodų įrašų visuma sudaro failą. Failo dydis praktiškai neribojamas, nes jis rašomas ir saugomas išorinėje kompiuterio atmintyje.

          Pranešimas paprastai tapatinamas su informacijos kiekiu esančiu viename materialiame dokumente. Pranešimą gali sudaryti vienas įrašas (pvz.: mokestinis pavedimas, algos lapelis) arba keli įrašai (prekių užsakymas, sąskaita, stipendijų mokėjimo žiniaraštis ir pan.).

          Duomenų bazė – tai pagal nustatytas sąlygas organizuotų duomenų visuma. Sąlygos numato bendruosius aprašymo, saugojimo ir operavimo duomenimis principus.

Lentelė 2

 

Rekvizitai

Požymiai

Pagrindai

Įrašo struktūra:

Prekė

Data

Mato vienetas

Parduotas kiekis

1 įrašas

Grūdėta varškė

2001 12 04

vnt.

500

2 įrašas

Sūris „Žiogelis“

 2001 12 07

vnt.

600

n įrašas

„Šėtos“ sūris

2001 12 09

kg

50

 

 

 

 

Literatūra:

 

  1. O. Barčkutė ir kt. Ekonominė informatika. Vadovėlis, L-kla “Aldorija”, Vilnius, 1999.
  2. D. Janickienė. INFORMATIKA. Vadovėlis, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaunas, 2001.
  3. V. Dagienė. INFORMATIKA. Trumpas informatikos kursas, L-la UAB “Gimtinė”, Vilnius, 2002.
  4. Kompiuterika moksleiviams ir studentams / B. Burgis ir kt., Kaunas: Technologija.-1999.