2 TEMA

 

 

 

Visuomenės raida

 

          Jei atskirais istorijos laikotarpiais išskirsime svarbiausius visuomenės socialinius prioritetus, žmonijos istoriją galėsime pavaizduoti kaip atskirų bangų seką, kur kiekviena banga atnešė pokyčius, susijusius su pagrindine tos bangos idėja. Supaprastintame modelyje išskiriamos trys bangos (1 pav.):

ü             Agrarinė visuomenė  - ekonominė žmonių veikla siejama su maisto produktų gamyba, ribojantis veiksnys – dirbamos žemės plotas.

ü             Industrinė visuomenė - ekonominė žmonių veikla nukreipta į prekių gamybą, ribojantis veiksnys – turimas kapitalas.

ü             Informacinė (žinių) visuomenė ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir taikymas kitų gamybos formų funkcionavimui, ribojantis veiksnys – turimų žinių kiekis.

1 pav. Trys žmonijos raidos bangos

 

Šiuo metu vyksta perėjimas nuo industrinės į informacinę visuomenę. Informacija tampa svarbiausiu ekonominės ir socialinės veiklos matu. Formuojasi fundamentalūs pokyčiai pramonėje ir socialiniame žmonių gyvenime.

 

 

Informacinės visuomenės samprata

 

          Informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti  visuomenė, kurios nariai gali ir   geba visose savo veiklos srityse veikti šiuolaikinių informacinių technologijų aplinkoje, naudotis  šalies bei pasaulio informacijos resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos  prieinamumą  ir  patikimumą. 

          Toliau pateiktos penkios informacinės visuomenės sampratos alternatyvos, kurios parodo, kaip sunku vienareikšmiškai apibrėžti informacinę visuomenę ir atskiro individo vietą joje.

          Technologinė samprata. Šiuolaikinės informacijos technologijos duoda galimybę veiksmingai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją, šios technologijos skverbiasi į visas mokslo, verslo, gamybos ir privataus gyvenimo sferas.

          Bendram tikslui naudojamos trys dar neseniai visiškai savarankiškai plėtotos sritys:

1.    Informacija bei įvairių tipų laikmenos;

2.    Informacijos technologijos siekiant efektyviai kaupti, valdyti ir pateikti informaciją;

3.    Telekomunikacijos sparčiai ir tiksliai perduoti skirtingų pavidalų bei formų informaciją įvairiais atstumais.

Technologiniu požiūriu sąlygas informacinei visuomenei kurti vaizduoja 2 pav.

2 pav. Sąlygos informacinei visuomenei kurti

 

          Ekonominė samprata. Žinios tampa modernios ekonomikos pagrindu ir pastebimas perėjimas nuo turto ekonomikos prie žinių ekonomikos. Vis didesnę bendrojo nacionalinio produkto dalį kuria žmonės, kurių veikla susijusi su informacijos technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu. Grafiškai šis procesas vaizduojamas 3 pav.

3 pav. Bendrojo nacionalinio produkto šaltinių kaitos tendencijos informacinėje visuomenėje

 

Informacinėje visuomenėje ekonominės veiklos pagrindinės kryptys yra informacijos apdorojimas, valstybinis ir privatus šios veiklos organizavimas.

 

          Profesinė samprata. Vyraujančios profesijos informacinėje visuomenėje susietos su informacijos technologijomis. Fizinio darbo sumažėjimas lemia visuomeninio sąmoningumo padidėjimą, lygybės tarp lyčių augimą. 4 pav. pateiktais grafikai yra iliustruotos trys dirbančiųjų su kompiuteriais grupės.

4 pav. Dirbančių su kompiuteriais žmonių grupių dinamika

 

          Pirmoji grupė – kompiuterių specialistai, kuriantys naujas informacines technologijas. Antroji grupė – kompiuterių taikymo specialistai, kurie diegia informacijos technologijas įvairiose srityse. Trečioji grupė -  kompiuterių vartotojai.

 

          Erdvinė samprata. Kompiuterinis tinklas sujungia atskiras įvairių lygių ir tipų institucijas, regionus, valstybes ir tai turi esminę įtaką visos veiklos organizavimui laiko ir erdvės požiūriu. Pasaulinis tinklas – Internetas – leidžia į jį įsijungti ir dirbti bet kuriame pasaulio taške (5 pav.) ir dirbančiajam patogiu laiku. Taip darbinėje veikloje iš esmės mažėja erdvės ir laiko apribojimai, būdingi kitoms veiklos formoms.

5 pav. Interneto vartotojai

 

          Kultūrinė samprata. Kultūrą vis labiau užplūsta informacija, tačiau vis mažesnė jos dalis būna reikšminga ir suvokiama konkrečiam individui. Informacijos srautai veikia atskirų tautų kultūras, vis spartesni atskirų kultūrų elementų perėjimo, atmetimo, suvienodėjimo tempai. Atskirų kultūrų išlikimas bei plėtotė informacinėje visuomenėje tampa problematiškas. Šis procesas ypač aktualus mažesnėms tautoms, nes minėti procesai gali užgožti jų kultūrinius pasiekimus ir tradicijas.

         

            

Pagrindiniai gyvenimo informacinėje visuomenėje bruožai

 

          Informacinės (žinių) visuomenės kūrimo metu susiformuos naujos atskiro piliečio ir visuomenės bendravimo formos, atsiras kiti visuomenės ekonominio ir socialinio gyvenimo bruožai bei jo organizavimo būdai:

ü            nuolatinis mokymasis;

ü            nuotolinis darbas;

ü            elektroninis verslas bei paslaugos;

ü            informacijos technologijos (IT) valstybės valdyme (elektroninė demokratija);

ü            informacinės visuomenės kūrimo socialiniai pavojai.

 

          Nuolatinis mokymasis. Pirmas reikalavimas informacinės visuomenės piliečiui – mokytis visą gyvenimą, nes IT atsinaujina ir kinta itin sparčiai, keičiasi atskirų specialybių turinys, kuriasi naujos specialybės ir profesijos. Šveitimas ir mokymasis yra asmens tobulėjimas ir socialinė integracija. Tam šalia įprastinių mokyklų ir universitetų reikia sukurti mokymosi sistemą, kur kiekvienas pilietis galėtų:

                - įgyti profesinių žinių;

                - kelti savo kvalifikaciją, įgydamas naujų žinių;

                - tobulintis ir plėsti savo akiratį pasirinktoje srityje.

          Mokymosi visą gyvenimą idėjai realizuoti reikia išspręsti tokias problemas:

ü            pakeisti mąstymo būdą apie mokymą, mokymąsi ir lavinimą;

ü            mokymosi visą gyvenimą pagrindus ir idėją suformuoti jau pradiniame mokyme ir lavinime;

ü            realizuoti ir remti piliečiams patogias mokymo, lavinimo ir darbo derinimo formas;

ü            sutelkti dėmesį į nuolatinio mokymosi būtinumą darbovietėse.

 

          Nuolatiniam mokymuisi gerai tinka šiuolaikinės informacinės technologijos ir jų pagrindu pagrįstas nuotolinis (distancinis) mokymas, kuris yra organizuojamas virtualioje aplinkoje. Šis mokymosi būdas leidžia mokytis patogiu laiku, neišvykstant iš gyvenamosios vietos.

          Panašiu principu organizuojamas nuotolinis darbas - darbo vieta perkeliama į namų aplinką. Prognozuojama, kad išsivysčiusiose šalyse apie 2005 metus taip dirbs iki 20% dirbančiųjų. Žinoma, tai bus įmanoma ne visose specialybėse.

          Elektroninis verslas bei paslaugos. Verslo organizavimo srityje plečiasi elektroninės prekybos galimybės. Kuriasi elektroninės parduotuvės, atsiranda naujos klientų aptarnavimo formos. Daug dėmesio skiriama nuotolinei medicinai – toli esantis ligonis per Internetą galės gauti reikiamas konsultacijas, perduodant duomenis bus galima įvertinti ligonio sveikatos būklę ir paskirti reikalingą gydymą. Naujas galimybes vartotojams žada elektroninės bibliotekos, elektroninė leidyba – visapusiška ne tik tekstinė, bet ir garsinė bei vaizdinė informacija greitai galės būti pateikta vartotojui.

          IT valstybės valdyme (elektroninė demokratija). Eilinis rinkėjas per Internetą gali nuolat gauti jam aktualią informaciją apie ruošiamus ir priimtus nutarimus, potvarkius, įstatymus įvairiuose valdymo lygmenyse. Gautą informaciją galima išnagrinėti ir savo pasiūlymus pateikti atitinkamoms institucijoms.

          Čia išvardintos plačiausiai diegiamos IT galimybės. Informacinės visuomenės kūrimo kelyje atsiras vis naujų patrauklių galimybių, todėl būtina pasiekti, kad kiekvienas pilietis galėtų, mokėtų ir norėtų naudotis naujai suteikiamomis galimybėmis.

          Informacinės visuomenės kūrimo socialiniai pavojai. Šalia gausėjančių informacijos technologijų galimybių informacinės visuomenės kūrimo procese glūdi ir aiškūs socialiniai pavojai. Juos būtina suvokti ir aiškiai įvardinti, kad atitinkamai organizuoti veiklą, siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį:

ü            Galimas visuomenės socialinis padalijimas į tuos kurie turi galimybę ir moka naudoti IT ir neturinčius tokios galimybės. Toks visuomenės dalijimasis gali prasidėti jau nuo mokyklos suolo;

ü            Virtualusis bendravimas skatina žmonių tarpusavio susvetimėjimą ir tiesioginio bendravimo stoką. Būtina saikingai derinti atskiras veiklos formas ir neatsisakyti tikrųjų vertybių;

ü            Internete sukaupta daug nereikalingos ir net žalingos informacijos, todėl nuo mažumės reikia ugdyti darbo virtualioje aplinkoje kultūrą.

 

 

Informacinės technologijos

 

          Technologijos terminas yra siejamas su graikų kalbos žodžiu techne, reiškiančiu meną, sugebėjimą, mokėjimą.

          Savo ruožtu menas, sugebėjimas ar mokėjimas įkūnijami konkrečiais procesais, t.y. atitinkamų veiksmų rinkiniais, užsibrėžtam tikslui pasiekti.

          Gamyboje vyrauja materialinės gamybos technologija, nusakanti žaliavų ar medžiagų apdorojimo, jų savybių ar būsenos pakeitimo metodus bei priemones.

          Naudojant vienokią ar kitokią technologiją, materialiniai ištekliai (žaliavos, medžiagos) paverčiami produktais:

 

 

 

 

 


1 schema.  Materialų pagrindą turinčio produkto gavimo procesas

         

          Informacija taip pat yra svarbus ūkinės ir apskritai racionalios veiklos išteklis, ir ją apdorojant naudojamos informacijos technologijos:

 

 

 

 

 

 

 


2 schema.  Informacinio produkto gavimo procesas

 

          Informacijos technologija - tai procesas, naudojantis duomenų rinkimo, apdorojimo bei perdavimo metodus ir priemones siekiant gauti naujos kokybės informaciją apie objekto, proceso ar reiškinio būklę.

          Informacijos technologija (IT) – tai informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma.

 

 

Svarbiausių informacijos technologijų priemonių raida

 

          Ankščiau buvo išskirti penki ryškiausi žmonijos evoliucijoje informacijos raidos etapai: kalba, raštas, spauda, teleryšiai, kompiuteris. Kiekviename etape atsiranda vis daugiau informacijos technologijų priemonių, jos nuolat tobulėja.

 

Lentelė 1

Priemonė

Atsiradimo laikas

Kalba

Pirmykštėje bendruomenėje – ankstyvojo paleolito laikotarpis

Raštas

Neolite (VIII - IV tūkst. pr. Kr.) – piktografinis (paveikslėlių), III tūkst. pr. Kr. – ideografinis (hieroglifų) raštas

Spauda (spausdinimas)

XV a. vid. (apie 1444 m.) J. Gutenbergui išradus spausdinimo mašiną

Telegrafas

1832 m. P. Šilingas (Rusija) išrado klavišinį telegrafo aparatą. 1854 m. pradėtos tiesti tarptautinės telegrafo ryšio linijos

Telefonas

1876 m. A. Belas (JAV) išrado telefono aparatą. 1878 m. buvo įrengta pirmoji telefono stotis (Niūheivene - JAV)

Radijas

1895 m. A. Popovas (Rusija) sukūrė radijo ryšio įrenginius

Fototelegrafas arba faksimilinis ryšys

XIX a. 8 – 9 dešimtmetis Fototelegrafas arba faksimilinis ryšys

Televizija

Teoriniai vaizdų perdavimo pagrindai sukurti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Reguliarios televizijos laidos pradėtos 1936 m. D. Britanijoje ir Vokietijoje

Kompiuteris (elektroninė skaičiavimo mašina)

1939 m. J. Atanasovas sukonstravo mašiną “ABC”, tačiau jos neužpatentavo. 1945 m. buvo sukurtas pirmasis universalusis kompiuteris “ENIAC”

Elektroninis paštas

Jį 1972 m. išrado R. Tomlinsonas

Asmeninis kompiuteris

1974 m. pabaigoje E. Robertsas (JAV) sukonstravo pirmąjį asmeninį kompiuterį “Altair”. 1975 m. S. Vozniakas ir S. Džobsas (JAV) pagamino pramoninį asmeninį kompiuterį “Apple”

www

1989 m. T. Bernersas-Ly išrado Voratinklį – “World Wide Web”

Daugialypė įranga (multimedija)

XX a. 9 – 10 dešimtmetis

 

Bendra IT apžvalga (iš vartotojo pozicijų)

 

Techninių inovacijų plėtra sąlygoja sparčią informacinių technologijų  kaitą ir tobulėjimą. Tikslus IT apibrėžimas tampa problematiškas, todėl geriausia yra žinoti svarbiausius joms taikomus  terminus:

ü           Pagrindinės informacinių technologijų funkcijos;

ü           Modulumo, suderinamumo ir universalumo principai;

ü           Darbo procesų optimizavimas;

ü           Kompiuterinio intelekto galimybės;

ü           Informacinės technologijos efektyvumas.

 

          Pagrindinės informacinių technologijų funkcijos. Bet kurios kompiuterinės sistemos galimybės gali būti išreikštos šešiomis pagrindinėmis IT funkcijomis:

ü            Duomenų registravimo;

ü            Duomenų perdavimo;

ü            Duomenų saugojimo;

ü            Duomenų paieškos;

ü            Duomenų apdorojimo;

ü            Duomenų pateikimo.

         

          5 pav. pateikiamas pavyzdys remiantis pirkėjų atsiskaitymo sistema parduotuvėje.

 

5 pav. Pagrindinių IT funkcijų pavyzdys

         

          Modulumo, suderinamumo ir universalumo principai. Modulumas, suderinamumas ir universalumas – tai pagrindinės techninės bei programinės įrangos tobulinimo kryptys. Šios trys savybės yra esminės informacinėms technologijoms, norint, kad jos būtų plačiai prieinamos, efektyvios ir naudingos.

          Modulumas rodo, kad sistema ar įrenginys yra suskaidytas į seką posistemių ar komponentų, kurių kiekvienas gali būtų kuriamas, bandomas ir suvokiamas atskirai nuo kitų.

          Suderinamumas yra laipsnis, kuriame vienos technologijos charakteristikos ar bruožai atitinka kitos technologijos charakteristikas priklausomai nuo situacijos. Jis leidžia moduliams dirbti kartu. Pasiekti suderinamumą padeda vieningų standartų laikymasis.

          Universalumas – tai idėja, reikalaujanti, jog programinės įrangos moduliai turi būti parengti taip, kad galėtų būtų naudojami daugelyje skirtingų situacijų.       

         

          Darbo procesų optimizavimas. Kuriant informacines technologijas, svarbu parinkti iš daugybės turimų priemonių vartotojams tinkamas priemones. Tai nėra lengva, nes jos vystosi labai sparčiai.

          Vartotojo požiūriu svarbu atskirti:

ü             Kokius tikslus vartotojas nori pasiekti;

ü             Kokie techniniai ir programiniai ištekliai teikia reikalingas galimybes ir kiek jie kainuoja.

          Analizuojant tikslus paprastai išskiriama, ar norima pasiekti naujų verslo galimybių, kurios kitu atveju nepraktiškos arba tiesiog neįmanomos, ar norima sumažinti tam tikrų funkcijų atlikimo kaštus, lyginant su kitais metodais, skirtais tai pačiai funkcijai atlikti.

          Atnaujinant ar naujai įsigyjant kiekvieną kompiuterinės sistemos techninės ar programinės įrangos dalį, reikia tai vertinti visos sistemos požiūriu, nes informacijos technologijose sistemos efektyvumas nustatomas pagal jos silpniausią grandį.

         

          Kompiuterinio intelekto galimybės. Šiuolaikinėje informatikoje vis plačiau kalbama apie kompiuterinių sistemų intelekto galimybes. Intelekto sąvoka čia siejama su galimybe gauti ir kryptingai naudoti informaciją. Šiuo atveju paprastas kavos virimo aparatas neturi intelekto, o elektroninis – šiek tiek turi. Duomenų bazė, kuri saugo bet kokius įvestus duomenis, neturi intelekto, o DB, tikrinanti įvestų duomenų teisingumą, šiek tiek jo turi. Bet tai dar nėra dirbtinis intelektas, o tik skirtingi informacijos gavimo ir jos panaudojimo lygiai.

          Dirbtinio intelekto principus įkūnija tam tikras informacinių sistemų tipas – ekspertinės sistemos (ES). Pagrindiniai jos komponentai – žinių bazė ir išvadų mechanizmas. Informacija saugoma žinių (faktų, teiginių, loginių sąlygų) pavidalu, o išvadų mechanizmas formuoja sprendimą pagal vartotojo nusakytus probleminės situacijos požymius.

          Kita dirbtinio intelekto principais paremta technologija yra neuroninių tinklų technologija ( neural networks). Joje daugybė loginių elementų ar procesorių sujungiama valdomomis jungtimis, imituojant gyvo organizmo nervinės sistemos dalį. Toks tinklas gali būti “apmokomas”, įvedant į jį žinias apie tipines situacijas ir atitinkamai konfigūruojant jungčių trajektorijas.

         

          Informacinės technologijos efektyvumas. Informacijos technologija verslui naudinga tik tuo atveju, jeigu ji pagerina verslo rezultatus ar aplinką. Informacijos technologija gali būti apibūdinta sekančiais parametrais:

ü             Funkciniai pajėgumai (techniniai ištekliai; patikimumas; veikimo sąlygos);

ü             Suderinamumas (standartų atitikimas; išorinis funkcinis suderinamumas);

ü             Naudojimo paprastumas (vartotojo interfeiso kokybė; mobilumas);

ü             Priežiūros patogumas (modulumas; mastelio valdymas; lankstumas).

 

 

 

Literatūra:

 

  1. O. Barčkutė ir kt. Ekonominė informatika. Vadovėlis, L-kla “Aldorija”, Vilnius, 1999.
  2. V.Denisovas ir kt. Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos. L-la “Žara”, Vilnius, 2001.