8 TEMA

 

 

 

Asmeninių kompiuterių techniniai duomenys ir jų klasifikavimas

 

          AK techniniai duomenys. AK techninius duomenis sudaro jo komponenčių svarbiausios techninės charakteristikos. Tai gali būti:

ü             Pagrindinės (sisteminės) plokštės tipas;

ü             Procesoriaus tipas ir jo taktų dažnis (gigaherzais - Ghz);

ü             Operatyviosios atmintinės talpa (megabaitais – MB);

ü             Išorinės atmintinės – kietųjų diskų talpa (gigabaitais – GB);

ü             Vaizdo plokštės tipas ir vaizdo atmintinės talpa;

ü             Monitoriaus charakteristikos (įstrižainė, kadrų ir eilučių skleidimo dažniai, vaizdo taškelio dydis).

Dažnai kompiuterio techniniai duomenys vadinami kompiuterio specifikacija. Pirmoje lentelėje pateiktas specifikacijos pavyzdys.

Lentelė 1

Komponentės pavadinimas

Reikalingos techninės charakteristikos

Gamintojo pavadinimas, markė, techniniai parametrai

Sisteminė plokštė

Pentium 4 procesoriui su i850 mikroschemų rinkiniu

DFI WT70-EC Intel

850Socket 423 ATX, Sound,

ATA100, 4*RIMM, 5*PCI,

1*AGP, 1*CNR

Procesorius su aušintuvu

Pentium 4, 1,8GHz

CPU Intel Pentium

4 1,8GHz/256KB

Atmintinė

256MB RDRAM,

PC800

RIMM 128Mb

PC800RAMBUS Samsung

Kietas diskas (HDD)

40GB, 7200RPM,

2MB, ATA100

SEAGATE 40GB, Ultra

ATA/100, 8,9ms, 7200rpm,

2000KB cache

Vaizdo plokštė

32MB, 128bit, AGP

Wonder-5000 TNT2

Pro 32MB AGP 4x 128- bit

Korpusas

ATX, 300W

ATX-6014-1 white +

ATX300W V2.03 P4

CD-ROM

52x

Lite-on 52X IDE

Tinklo plokštė

 

10/100Mbps, PCI Full

Duplex

Surecom 32bit PCI

UTP 10/100M EP- 320X-R1

Garso plokštė

SB128 integruota

SB128 integruota

Kolonėlės

 

280W

EDTASONIC G-620

DRUM 360W

Monitorius

17", 0.24FD Trinitron

1600x1200/75Hz 95kHz

FD797P,

17"/97KHz/0.24/TCO99

FD Trinitron NESO brand

 

          Kompiuterių Lietuvoje skaičiaus augimas. Lietuvoje yra ne mažiau ketvirčio milijono kompiuterių. Ateityje kompiuterizuotų darbo vietų bus dar daugiau. Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Kompiuterių augimą rodo šis grafikas:

Pav. 1 Kompiuterių skaičiaus augimas

 

Kompiuterio įtaka vartotojui ir aplinkai

 

          Būdama sudėtinga, įvairius elektrinius ir elektromagnetinius laukus bei spindulius generuojanti sistema, kompiuterinė įranga, priklausomai nuo jos kokybės, atitikimo veikiantiems standartams bei darbo vietos ir pačio darbo su ja organizavimo, daro neigiamą įtaką jos vartotojui.

          Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su:

ü             regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu;

ü             psichosocialinėmis problemomis bei stresu;

ü             veido bei kaklo odos pažeidimais;

ü             įtaka reprodukcinei sistemai.

 

          Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys:

1) kompiuterio kelias pas vartotoją - kiek patikimai gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus;

2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas - ar tikrai vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai;

3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančio kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra susirgimų prevencijos priemonės.

 

          Standartai. Kiekvienos prekės, įskaitant ir kompiuterinę įrangą, kokybę nusako jos atitikimo konkrečių standartų reikalavimams laipsnis, kurį užtikrina ir už kurį atsako šią įrangą gaminanti firma. Standartas - tai normatyvinis dokumentas, kuris nustato normų, taisyklių ir reikalavimų kompleksą konkrečiam objektui ir kuris yra patvirtintas tam įgaliotos institucijos. Standarte taip pat gali būti nustatyta įrangos atitikimo keliamiems reikalavimams tikrinimo metodika arba tokia metodika aprašoma atskiru standartu. Standartai parengti praktiškai viskam ir visose šalyse. Lietuvoje standartizacijos klausimus aukščiausiu lygiu kuruoja Lietuvos Standartizacijos departamentas (LSD). Be to, atskirais atvejais yra taikomi nevyriausybinių organizacijų patvirtinti standartai. Savo vidinius standartus gali pasitvirtinti firmos ar žinybos.

          Visa buitinė elektrinė ir elektroninė įranga spinduliuoja žemo dažnio elektromagnetinius laukus, tačiau iš kompiuterinės įrangos buvo išskirtas monitorius, prie kurio sėdima arti ir ilgai, perkelti jį nuo vartotojo atokiau neįmanoma, todėl šiam įrenginiui tenka išskirtinis dėmesys. Monitorių kokybę reglamentuoja standartai TCO92, TCO95 ir TCO99 1995 metais buvo išleista TCO standarto modifikacija – TCO 95. Displėjų spinduliuojamų elektromagnetinių laukų didžiausi leistini lygiai standarte nurodyti tokie patys, kaip ir TCO 92, bet naujajame standarte pateikti ekologiniai reikalavimai displėjų gamybai. Standarte taip pat pateikiamos instrukcijos displėjų utilizavimui, pasibaigus jų naudojimo laikui. Dabartiniu metu pats griežčiausias iš visų pasaulyje kompiuterinei įrangai taikomų standartų yra TCO 99. TCO 99 yra pateikti papildomi reikalavimai ekologijos, elektros taupymo, ergonomikos skyriuose. Iš kitų reikalavimų reikia pažymėti reikalavimus vaizdo kokybei, atsparumui išorinių elektromagnetinių laukų poveikiui, draudimą kompiuterinėje įrangoje naudoti metalizuotas plastmasines komponentes.

 

          Darbo vietų higieninio įvertinimo norminiai dokumentai. Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų nurodymus, buvo priimti su darbo vietų higieniniu įvertinimu susiję šie dokumentai:

ü             Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas 1994 m. spalio 7 d. Nr. I-266;

ü             Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277 (Valstybės žinios Nr.95-2641);

ü             Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo mininistrės 1999 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 7/5;

ü             Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija. Patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 799.

Minėti dokumentai taikomi įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų ar steigiamų visų rūšių ekonominės veiklos subjektų (visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų ir kt.) darbovietėms, o pagrindinis dokumentas - Higienos normos HN 32- 1998.

 

          Kompiuterizuotos darbo vietos higieninis įvertinimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintuose "Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatuose" apibrėžiama: "darbo vietų higieninis įvertinimas – darbuotojo (darbuotojų) darbo aplinkoje esančių veiksnių dydžių matavimų rezultatų įvertinimas jų kenksmingumo darbuotojo (darbuotojų) sveikatai požiūriu". Dabar taikomos higienos normos HN 32- 1998. Higienos normoje darbo vieta apibrėžiama taip: tai vienam darbuotojui skirtų videoterminalo įrenginių visuma, susidedanti iš displėjaus ir programinės įrangos, išorinių įrenginių, (telefonas, modemas, spausdintuvas, dokumentų laikiklis) arba kitokių funkcinių vienetų, taip pat darbo kėdės, darbo stalo ir supančios aplinkos.

          Higienos normoje yra tokie skyriai:

ü             Įpareigojimai darbdaviui, kur nusakoma darbo vietų įvertinimo tvarka, darbuotojų informavimas ir mokymas;

ü             Darbo ir poilsio režimas, kur pateikiami normatyvai darbo ir poilsio organizavimui;

ü             Išankstiniai ir periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai, kur nusakomas būtinas sveikatos tikrinimų periodiškumas, ypač atkreipiant dėmesį į galimus regėjimo sutrikimus;

ü             Videoterminalų įrenginiai, kur nustatyti reikalavimai displėjaus ekranui, klaviatūrai, darbo stalui arba darbo paviršiui, darbo kėdei;

ü             Darbo aplinka, kur išdėstyti reikalavimai erdvei, normatyvai apšvietimui, triukšmui ir vibracijai, šiluminei aplinkai, spinduliuotei, oro kokybei.

ü             Videoterminalo ir darbuotojo sąveika, kur išdėstomi reikalavimai darbdaviui - kokių principų jis turi laikytis, pasirinkdamas programinę įrangą.

 

 

Saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant kompiuteriu

 

          Saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant kompiuteriu yra išdėstyti higienos normoje HN 32:1998 Darbo ir poilsio režimas. Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos. Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus, pateiktus normos priede.

          Išankstiniai ir periodiniai sveikatos tikrinimai. Prieš priimant į darbą, o po to periodiškai darbuotojas turi pasitikrinti sveikatą pas vidaus, nervų ir akių ligų specialistus.

          Reikalavimai erdvei. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir ne mažiau 20 m3 erdvės. Atstumas tarp displėjaus ekrano ir kito displėjaus užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

          Apšvietimas. Patalpoje apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis. Reikalui esant, gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas (šviestuvas ant darbuotojo stalo). Apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neakintų darbuotojo ir būtų išvengta atspindžio blyksnių displėjaus ekrane. Pagal higienos normą darbo paviršiaus apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx, o displėjaus ekrano - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.

          Triukšmas. Garso lygis ar ekvivalentinis garso lygis patalpoje neturi viršyti 50 dBA, o patalpose, skirtose duomenų spausdinimui - 70dBA. Jeigu triukšmas viršija nurodytus lygius, patalpos sienas galima uždengti garsą sugeriančiomis medžiagomis

          Spinduliuotė. Elektromagnetinio lauko leidžiamas lygis ir displėjaus ekrano paviršiaus potencialas neturi viršyti techninės normos TN 01:1998 reikalavimų Jonizuojančios spinduliuotės dozės galia, išmatuota 5 cm atstumu nuo displėjaus ekrano paviršiaus, neturi viršyti 1 µSv/h (mikro siverto per valandą). Higienos normoje nurodoma, kad patalpos ore teigiamų ir neigiamų jonų kiekis neturi viršyti 50000 jonų/cm3. Kintamus elektrinius ir magnetinius laukus sukuria mazgai, kuriuose naudojama aukšta kintamoji įtampa ir teka didelės kintamosios srovės.

          Kompiuterizuotoje darbo vietoje, kaip ir tikrinant kompiuterinę techniką laboratorijoje, išskiriami du dažnių diapazonai, kuriuose atskirai nurodomi leistini elektromagnetinės spinduliuotės lygiai:

ü             I dažnių diapazonas – 5 Hz – 2000 Hz. Šių dažnių elektromagnetinių laukų šaltiniais yra maitinimo blokas ir displėjaus kadrų skleistinės blokas.

ü             II dažnių diapazonas – 2 kHz – 400 kHz. Šių dažnių elektromagnetinių laukų šaltiniais yra impulsinis maitinimo blokas ir displėjaus eilučių skleistinės blokas.

 

          Elektrinio lauko linijos prasideda displėjuje ir per operatorių eina į žemę (pav.2).

Pav. 2 Elektrinio lauko spinduliuotė

         

          Magnetinio lauko linijos prasideda displėjuje ir per operatorių užsidaro displėjuje (pav.3).

Pav. 3 Magnetinio lauko spinduliuotė

 

 

 

 

 

 

 

          Kiti laukų spinduliavimo šaltiniai. Kintamas elektrinis laukas dažniausiai viršijamas pirmajame dažnių diapazone. Šių laukų spinduliavimo šaltiniais darbo vietose be kompiuterio dar yra:

ü             elektros instaliaciniai laidai (dažnai paslėpti sienoje po tinku),

ü             rozetės,

ü             prailgintuvai,

ü             elektriniai prietaisai (elektriniai šildytuvai, virduliai, ventiliatoriai, stalinės lempos).

          Laukus spinduliuoja laidai sienose, rozetes - arti jų laukas gana stiprus (kartais sėdima nugara į jas įsirėmus). Neįžemintas kompiuteris spinduliuoja elektrinius laukus daug kartų viršijančius leistinas normas. Ypač stiprų kintamąjį elektrinį lauką skleidžia stalinės lempos su 12V halogenine lempute (stalinė lempa: HALO 230/12V-nx50WG 6,35). Esant išjungtam jungikliui, bet neišjungus iš rozetės, išmatavus elektrinio lauko stiprį iš šono 50 cm atstumu buvo rasta, kad norma viršijama daugiau kaip 6 kartus, o iš priekio 25 cm atstumu - 5 kartus.

 

          Didžiausi leistini elektromagnetinės spinduliuotės lygiai. Kompiuteriu dirbantį žmogų veikia darbo vietoje instaliuotos kompiuterinės įrangos spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, kurių poveikis žmogaus sveikatai gali būti žalingas. Būtina nustatyti maksimalius elektromagnetinės spinduliuotės lygius, prie kurių nesusidaro pavojus dirbančiojo sveikatai. Elektromagnetinės spinduliuotės maksimalios leistinos normos yra nustatomos remiantis daug metų prie kompiuterių dirbančių žmonių sveikatos tyrimais bei eksperimentų su gyvūnais apibendrinimų rezultatais. Kompiuterinės ir biuro įrangos spinduliuojamų elektromagnetinių laukų ribinės normos pateikiamos standartuose MPR II, TCO, EN 50279, o Lietuvos Respublikoje – techninėje normoje TN01:1998, kuri visiškai atitinka MPR II nurodytus elektromagnetinės spinduliuotės lygius. Antroje lentelėje pateiktos standartų normuojamos elektromagnetinės spinduliuotės didžiausių leistinų lygių reikšmės (I diapazonas - 5 Hz - 2000 Hz; II diapazonas - 2 kHz - 400 kHz).

Lentelė 2

Normuojamas dydis

TN0 1:1998

(Lietuva)

TCO 95

TCO 99

Elektrinis potencialas (V)

500

500

500

Kintamo elektrinio lauko stipris (V/m)

I diapazone

II diapazone

25,0

2,5

10,0

1,0

10,0

1,0

Kintamo magnetinio srauto tankis (nT)

I diapazone

II diapazone

250

25

200

25

200

25

 

Parengta pagal Kauno technologijos universiteto Kompiuterinės technikos bandymų laboratorijos projektą "Kompiuteris ir sveikata“. Prieiga per internetą: http://www.kompirsveikata.lt/index.html