9 TEMA

 

 

 

Kompiuterių programinė įranga ir programavimas

 

          Programinės įrangos sąvoka. Programos ir programinė įranga – kompiuterio universalumo pagrindas, skiriantis kompiuterinę techniką nuo kitokios šiuo metu egzistuojančios technikos ir technologijų. Kompiuteriai veikia valdomi programų, ir tas pats kompiuteris gali būti naudojamas visiškai skirtingose veiklos sferose priklausomai nuo programinės jo įrangos.Taigi, Programinė įranga (PĮ) – tai programos bei jų aprašymai, leidžiantys naudoti kompiuterį įvairiems uždaviniams spręsti. PĮ – programų, procedūrų, taisyklių ir dokumentų visuma duomenims kompiuteriu apdoroti ir šiam procesui paruošti. Kaip ir kompiuterinė technika, PĮ gana intensyviai ir audringai tobulėjo nuo pirmųjų mašinine kalba (dvejetainiais kodais) parašytų programų iki šiuolaikinių objektinės orientacijos programavimo sistemų, ekspertinių sistemų, hiperteksto technologijų bei kitų programavimo stilių ir metodų.

 

 

Sisteminė ir taikomoji programinė įranga

 

          Programinės įrangos tipai. Egzistuoja tam tikra istoriškai susiklosčiusi PĮ klasifikacijos sistema. Tradiciškai PĮ skirstomą į sisteminę ir taikomąją:

 

Pav. 1 Programinės įrangos skirstymas

 

          Sisteminė (bendroji) PĮ – tai PĮ kompiuteriui eksploatuoti ir aptarnauti, skaičiavimams organizuoti ir taikomųjų programų sudarymui automatizuoti. Tai PĮ, be kurios kompiuteris apskritai negalėtų funkcionuoti. Sisteminė PĮ pradeda veikti kompiuterio įjungimo metu ir yra jo techninių komponentų bei taikomųjų programų darbo koordinatorė.

          Taikomąją PĮ sudaro programos ir jų sistemos, skirtos konkretiems vartotojo uždaviniams spręsti. Ją kuria ne tik profesionalūs programuotojai, bet ir kvalifikuoti vartotojai.

          Programavimo sistemos. Tai programavimo kalbos ir programavimo priemonių visuma, leidžianti kurti programas ta kalba ir jas vykdyti. Programavimo priemonėse yra:

ü             Transliatorius;

ü             Kompiliatorius ar interpretatorius;

ü             Saitų (ryšių) redaktorius;

ü             Vykdymo sistema;

ü             Standartinių paprogramių biblioteka.

          Programa gali susidėti iš kelių dalių, vadinamų moduliais. Dažniausiai tai:

-       pirminis modulis - xxx.pas, xxx.for, xxx.c;

-       objektinis modulis - xxx.obj, xxx.lib, xxx.dll

-       įkrovos modulis (vykdančioji programa) xxx.exe

          Programavimo kalbos: Fortran, C, C++, Basic, Visual Basic, Pascal, Delphi, Java.

 

          Aptarnaujančios programos (Utilitos):

ü             Antivirusinės programos;

ü             Archyvatoriai;

ü             Failų žiūrikliai;

ü             OS apvalkalai;

ü             Kitos naudingos programos.

 

          Taikomosios programos:

ü             Tekstų redaktoriai;

ü             Skaičiuoklės;

ü             Duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS);

ü             Automatizuoto projektavimo, skaičiavimo ir gamybos sistemos (CAD/CAM/CAE);

ü             Apskaitos sistemos;

ü             Maketavimo sistemos (speciali programinė įranga, skirta kombinuotam teksto ir grafinės medžiagos naudojimui kuriamame dokumente);

ü             Integruotosios sistemos;

ü             Kitos specializuotos programos.

 

 

Programinės įrangos autorių teisės ir jų apsauga

 

          Lietuvoje autorių teises gina Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos seimo priimtas 1999 m. gegužės 18 d. (Nr. VIII-1185). Kompiuterių programos, išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu. Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų

grupė, kurie sukūrė programą. Autoriaus teisės į kompiuterio programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduotį, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Autorius arba kitas autoriaus teisių subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai (Pvz.: © A.Petraitis, 2001):

ü             Apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė C;

ü             Autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto vardas (pavadinimas);

ü             Kūrinio pirmojo išleidimo metai.

          Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus leidimo yra laikomas neteisėtu. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Asmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus sutikimo pasidaryti vieną tos programos kopiją tam, kad galima būtų naudotis šia programa pagal paskirtį, galima būtų atgaminti teisėtai įsigytą kompiuterio programos kopiją, jeigu ji prarasta, sunaikinta ar tapo netinkama naudoti.

 

          Atsakomybė už autorių teisių pažeidimus. Atsakomybė už autorinių teisių pažeidimus bei moralinės ir turtinės žalos atlyginimas numatytas tiek LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tiek ir LR Baudžiamajame kodekse. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) straipsnyje už neteisėtą kompiuterių programos ir duomenų bazės atgaminimą, platinimą, viešą atlikimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymą tokiems tikslams numatoma bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu. Pakartotina bauda gali būti iki trijų tūkstančių litų. Jei neteisėtų kopijų vertė viršija 100 MGL, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 142(1) straipsnį, kuris numato laisvės atėmimą iki dviejų metų.

 

          Programinės įrangos apsauga. Visą programinę įrangą, pagal jos platinimo ir įsigijimo taisykles galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes:

ü             Komercinė programinė įranga;

ü             Bendrojo naudojimo programinė įranga;

ü             Laisvojo naudojimo programinė įranga.

          Komercine programine įranga vadinamos programos, kurios platinamos už atlyginimą. Tokių programų įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja kompiuterinių programų apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai. Komercinės programos parduodamos pagal tam tikrą licenziją, kuri, paprastai, nusako:

-       kompiuterių, kuriuose ji gali būti įdiegta, skaičių;

-       vartotojų skaičių;

-       naudotojų organizaciją ( fakultetinė, universitetinė, Campus License).

Licenzijų skaičiaus kontrolei naudojama speciali programinė įranga - licenzijų serveriai, plačiai naudojami UNIX darbo stotyse, arba elektroniniai raktai, jungiami dažniausiai į PK lygiagrečiąją jungtį.

          Bendro naudojimo programinė įranga ( shareware) vadinama tokia programinė įranga, už kurią autoriai nori gauti nedidelį atlyginimą. Tai nurodoma programų dokumentacijoje ar jas pristatant. Už tą atlyginimą autoriai gali pateikti papildomą dokumentaciją, pranešti apie tolesnius pakeitimus ir t.t. Šio mokesčio mokėjimas dažniausiai yra naudotojo sąžinės reikalas, nes programa galima naudotis ir be jo.

          Laisvai kopijuojama programinė įranga ( freeware) vadinamos programos, kurias paprastai sukuria programuotojai-entuziastai ir be jokio atlyginimo platina per Internetą. Tačiau šių programų kūrėjų autorinės teisės išlieka, jas naudoti galima laisvai, bet pardavinėti negalima. Dar yra panaši programų rūšis, vadinama atvirojo kodo programomis ( free software). Jos platinamos su pradiniais tekstais, jas gali kiekvienas modifikuoti savo nuožiūra ir su tomis modifikacijomis elgtis kaip nori: naudoti, perduoti, parduoti ir t.t. Šių programų kūrėjai dažnai buriasi į grupes, asociacijas. Tokio sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys yra daugelio programuotojų entuziastų sukurta operacinė sistema LINUX.

 

 

Atvirojo kodo programos

 

          Lietuvoje egzistuoja judėjimas "Atviras kodas Lietuvai" (AKL), http://www.akl.lt/. Šio judėjimo pagrindinė misija ir tikslai yra:

ü             Skatinti atviro kodo programų naudojimą Lietuvoje;

ü             Skleisti ir populiarinti atvirojo kodo, laisvų programų idėją Lietuvoje;

ü             Užtikrinti nuolatinę galimybę vartotojui iš lietuviškų šaltinių gauti atviro kodo programas, atnaujinimus, mokymus ir paslaugas;

ü             Vienyti ir stiprinti atvirojo kodo programų profesionalų bendruomenę.

          Šis judėjimas parengė atvirojo kodo programų rinkinį “Laisvų programų CD”. Čia visos programos yra “laisvų licencijų” ir skirtos darbui MS Windows aplinkoje. Rinkinio pagrindą sudaro biuro bei interneto programos. Populiariausios bei pakankamai geros alternatyvos brangioms licenzijuotoms programoms yra šios atvirojo kodo programos:

ü             Ofiso paketas „OpenOffice.org“ www.openoffice.org

ü             Lietuviškas OpenOffice puslapis yra http://aldona.mii.lt/pms/lok/openoffice.

ü             Tekstų redaktorius „AbiWord“ www.abisource.com

ü             Kalendorius bei darbo organizatorius „Mozilla-Calendar“ www.mozilla.org/projects/calendar

ü             E-pašto programos „Mozilla“ ir „Sylpheed“ www.mozilla.org sylpheed.good-day.net

ü             Duomenų bazių serveriai „Firebird“, „MySQL“ firebird.sourceforge.net www.mysql.org

 

Literatūra:

1)     J.Adomaitis ir kt. Informatika I dalis Vadovėlis, L-kla “Technolgija”, Kaunas, 1999.

2)     Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos. L-kla Žara, Vilnius, 2001.

3)     Valstybės žinios’1999 Nr.50-1598

4)     Valstybės žinios'2000 Nr.66-1985

5)     http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/3/index.html

6)     http://www.akl.lt/